Lapkričio 11-15 dienomis gražiausiose miesto erdvėse - Nacionalinėje Filharmonijoje, šv.Kotrynos bažnyčioje, Rotušėje - skambėjo įvairiausių tautų balsai. Aukštus skliautus pripildžiusios melodijos švelniai vedėsi už pažįstamų sienų tolyn į kraštus, iš kur yra kilusios. Kvepėjo kaitros palytėti žolynai, fjorduose žaidė vėjas, sviro prisirpusios vynuogių kekės, akmenuotoj pakrantėj putojo šaltos bangos, driekėsi akimis neaprėpiamos stepės, kalnų smailės raižė vakaro dangų... Peizažai mainėsi sulig kiekvienu atlikėju, per kurį skleidėsi tos žemės išauginta tautos dvasia. Džiaugiamės šiame žemėlapyje galėję nutapyti ir Lietuvos paveikslą, pristatyti savą pasaulėvaizdį ir taip dalyvauti kultūrų sąšaukoje. Tradicija yra tas siūlas, ant kurio veriama ateitis ir kuris jungia su ištakomis, padedančiomis nepamesti savasties, ryšio su žmonėmis ir su pasauliu. Ačiū festivalio sumanytojams už galimybę liudyti tradicijos gyvastį.
Julija
 
pokrovskije kolokola 2015