Kas bendra tarp muzikologės Zitos Kelmickaitės, rašytojo Vytauto V. Landsbergio ir verslininko Romualdo Bakučio? Kas vienija įvairių kursų Vilniaus universiteto studentus iš Filologijos, Chemijos, Medicinos ir kitų fakultetų? Ogi meilė liaudies dainai bei šokiui ir jau 40 metų gyvuojantis Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
Ansamblis kviečia visus buvusius „ratiliokus“ ir ansamblio bičiulius dalyvauti jubiliejiniame koncerte „Eisim“, kuris įvyks balandžio 5 d. 15 val. Vilniaus universiteto Didžioje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21).
 
Vienas pirmųjų folkloro ansamblių Lietuvoje
Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ įkurtas 1968 m. Kaip pasakoja ansamblio įkūrėja ir jo pirmoji vadovė Aldona Ragevičienė, mintis suburti studentus į folkloro ansamblį pradžioje atrodė sunkiai įgyvendinama.
„Tuo metu populiarus buvo stilizuotas folkloras, bet kalbėti ar dainuoti gyva savo krašto tarme žmonės vengė, bijojo. Todėl labai nustebau, kai pakabinus skelbimą apie naujai buriamą ansamblį, susirinko kelios dešimtys studentų. Tuo metu tai buvo vienas pirmųjų folkloro ansamblių Lietuvoje“, – prisimena A. Ragevičienė.
„Ratilio“ sparčiai išpopuliarėjo. Ansamblis ir šiandien dažnai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje. Anot muzikologės Zitos Kelmickaitės, kuri net 30 metų vadovavo ansambliui, jaunus žmones į kolektyvą traukia galimybė per liaudies tradiciją atrasti save ir savo tapatumą.
„Jaunimas ateina ir prisimena ar pirmą kartą išgirsta savo krašto kalbą, dainą. Tada norisi pažinti ir atrasti dar daugiau. Ansamblyje visuomet buvo stengiamasi folkloro tradicijas perimti gyvai ir natūraliai iš kaimo dainininkų, pasakų sekėjų bei muzikantų“, – pabrėžia Z. Kelmickaitė.
 
Išlaisvino ir išmokė improvizuoti
„Ratilio“ šiandien vienija skirtingas kartas. „Ratiliokais“ save laiko per 1000 įvairaus amžiaus ir profesijų atstovų. Vienas jų – verslininkas Romualdas Bakutis, kuris teigia ansamblyje išmokęs laisvai mąstyti ir improvizuoti.
„Aš kurį laiką priklausiau orkestrui, dainavau chore, bet šie menai buvo griežti, akademiški. Todėl buvo netikėta atrasti nesuvaržytą ir turtingą lietuvių liaudies folklorą. Nors buvau kaimo vaikas, liaudies tradiciją pažinau Vilniuje“, – pasakoja R. Bakutis.
Tuo metu rašytojas Vytautas V. Landsbergis prisipažįsta, prieš tapdamas „ratilioku“ neturėjęs nieko bendra lietuvių liaudies folkloru.
„Esu tikras vilnietis, atėjęs į ansamblį temokėjau kelias populiarias dainas. Būdamas „Ratilio“ aš tapau nuostabaus ir begalinio tautosakos pasaulio dalimi. Tai buvo didelė dvasinė patirtis kartu su „ratiliokais“ ir kitais folkloristais dainuoti, šokti, groti, dalintis patirtimi ir džiazuoti per naktis“, – prisipažįsta V. V. Landsbergis.
 
Koncertui ruošiasi visi
Keičiasi „ratiliokų“ kartos, tačiau jaunų žmonių entuziazmas nemažėja. Šiuo metu ansamblio dalyviai smarkiai ruošiasi jubiliejiniam koncertui.
„Jubiliejiniame koncerte dalyvaus skirtingos „ratiliokų“ kartos, kurios taip pat pasirodys. Jaunoji „Ratilio“ karta rimtai rengiasi koncertui ir tiki nenuvilsiantys vyresniųjų ansambliečių“, – pasakoja dabartinė ansamblio „Ratilio“ vadovė Milda Ričkutė.