„Ratilio“ Kaziuke dalyvavo dvi dienas: šeštadienį šventinėje eisenoje ir sekmadienį koncerte Rotušės aikštėje. Šios mugės dienos buvo saulėtos ir šiltesnės, nei laukė orų prognozių neskaitę asmenys (kaip aš), todėl saulėkaitoj būtų buvę šilta ir be paties storiausio megztinio.
Šeštadienio eisena buvo smagi, bet gana ilgai užtruko, ir manau, kad mugės svečiams truputį pabodo, nes artėjant prie Rotušės daug žmonių Pilies gatvėje ėjo arba su mumis, arba prieš srautą. Kai kur net prasibrauti buvo sunku, bet pabūti savotišku ledlaužiu irgi visai linksma. Kadangi praėjome beveik visą mugę, atrodo, kad pirmą kartą aiškiai suvokiau, kokia ji didelė, kiek daug pardavėjų ir lankytojų. Ir pati eisena man patiko: niekad tokioj nedalyvavau, o čia Lukas armonika groja, Milda smuiku antrina, kartais susitariam ir dainuojam kokią dainą, kol uždūstam...
Sekmadienio koncertas Rotušėje praėjo visai sklandžiai. Žmonių aikštėj stoviniavo nelabai daug, bet ir ne mažai. Atrodo, žiūrovams labiausiai patiko daina „Tuojuo ūlyčiuo“ (man pačiai irgi patinka jos trys balsai) ir šokiai. Iš baimės grojant pirštai drebėjo, bet tikiuosi, kad jūs to negirdėjot. O šiaip – kaipgi „Ratilio“ koncertas be improvizacijų ir paskutinės minutės pakeitimų! Gerai, kad šokėjai buvo visas partijas išmokę. Tai, pasirodo, yra visai neprastas mūsų ansamblio vadovės sumanymas.
Taip praėjo Kaziukas – su žmonių minia, verbomis, dainomis ir pavasario oru.
Aušra
ratilio kaziuke 2016
Sakoma, jog Užgavėnes reikia švęsti trankiai, triukšmingai, svečiuose ar su svečiais - tuomet žiema išsigąsta ir pabėga iš kiemo. „Ratilio“ šiais metais nepasikuklino ir kaip reikiant „užsigavėjo“ (nors vaizdas pro langą – sniegas – rodo, jog mūsų „užsigavėjimo“ žiemai išvyti nepakako). Kadangi buvau čigonė-būrėja, pasakojimą apie linksmybes trejose Užgavėnėse norėčiau praskaidrinti šių metų burtų tendencijomis.
Užgavėnių maratoną pradėjome Vidaus reikalų ministerijoje. Ją kaip reikiant sudrebinome! Lakstydami, dainuodami, šokdami, būgnydami koridoriuose ir kabinetuose (!), kvietėme darbuotojus į vidinį kiemelį Morės deginti, blynų valgyti ir su mumis, persirengėliais, žiemą vyti. Kaip būrėja, o gal greičiau čigonė, galiu išduoti tokias pranašystes: ministerijos darbuotojai tobulės ir mokysis iš klaidų, daug šviesis ir skaitys, pabaigs nepabaigtus darbus, įvykdys pažadus, daug keliaus. Ne vienas darbuotojas taip pat ištraukė Varlės karalienės kortą – šilumos, darnos ir meilės simbolį.
Antrosios Užgavėnės vyko Gedimino prospekte, V. Kudirkos aikštėje. Čia šokom, dūkom ir dainavom ne tik pagal lietuviškas tradicijas – nepamiršome ir kitų tautų melodijų. Tądien mūsų šūkis buvo solidarumas, gebėjimas suprasti kitą ir kitokį. Džiaugėmės, jog ir žiūrovai mielai prisijungė ir mus suprato.
Tačiau Užgavėnės nebūtų Užgavėnėm, jei neaplankytumėm kitų kiemų, kaimynų, prekybininkų. Tad nesivaržėme – dainuodami, muzikuodami aplankėme beveik kiekvieną prekiautoją. Dar ir „pavaražyt“ suspėjau. Keisčiausia, jog visi ištraukė vieną ir tą pačią kortą – kontaktų mezgimas, pažintys, kelionės ir, kaip atpildas už sunkų darbą, aplinkinių meilė, šiluma. Prekybininkai mūsų tuščiomis taip pat nepaleido – nuo jų dosnumo krepšiai plyšo, gėrimai ir taukai per barzdą varvėjo... Ačiū Jums, mielieji prekiautojai, geru žodžiu iki kitų Užgavėnių minėsime! Na, o desertui dar ir spurginės Morės, „ETNO“ arbata užsigerdami, ragavome!
Trečiąsias Užgavėnes trypėme prie prekybos centro „Mada“. Čia mus pasitiko gausus būrys jaunimo, taip ir laukiančio, kuo mes juos nustebinsime. Turėjome pasistengti, tačiau, manyčiau, mums puikiai pasisekė – šoko ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, seneliai. Prisidūkę tiek dalyviai, tiek muzikantai vietinėje kavinukėje dar ir po blyną suvalgė.
Štai kokios siautulingos buvo mūsų Užgavėnės! Tik gaila, kad visiems ateities išburt nesuspėjau... Bet Jums, mielieji skaitytojai, galiu išduoti: jei maga savo likimą sužinoti, ieškokite oranžinės voro kepurės!
Ugnė
 
 
 uzgavenes2016